2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-7

SALAKO SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ

2018-2019  METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA

            1. Salako socialinės globos  namų 2018-2019 metų korupcijos prevencijos programa (toliau – programa) yra korupcijos prevencijos priemonė, skirta korupcijos prevencijai ir korupcijos pasireiškimo galimybėms mažinti Įstaigoje.

            2. Programos paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją ir kontrolę Įstaigoje.  

            3. Programa paruošta 2 metų laikotarpiui.

            4.1. Korupcija – asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas. 

            4.2. Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

            4.3. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

            4.4. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – pagal pobūdį tapatūs korupcinio pobūdžio nusikalstamai veikai, tačiau mažiau pavojingi teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė, drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens (viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojo) administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (užimamomis pareigomis), viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius interesus.

            5. Korupcijos prevencijos principai.

Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

            5.1. teisėtumo – korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą;

            5.2. visuotinio privalomumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys;

            5.3. sąveikos – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;

            5.4. pastovumo – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumo užtikrinimas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo.

            6.1. užkirsti kelią korupcijos atsiradimui Įstaigoje, išaiškinti ir šalinti  korupcijos atsiradimo ir plitimo prielaidas;

            6.2. sustiprinti korupcijos prevenciją, pašalinti lokalinių teisės aktų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai;  

            6.3. plėtoti antikorupcinę kultūrą ir švietimą Įstaigoje.

            7.1. atskleisti galimas priežastis ir sąlygas korupcijai pasireikšti Įstaigoje ir jas šalinti, įgyvendinant korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą;  

            7.2. vykdyti nuolatinę kryptingą korupcijos prevencijos politiką, užtikrinant veiksmingą Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;

           7.3. poveikis Įstaigos darbuotojams, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio pažeidimų/nusikalstamos veikos.

            8. Programos strateginės nuostatos:

            8.1. strateginės korupcijos prevencijos kryptys – antikorupcinis švietimas, visų Įstaigos darbuotojų vykdomos veiklos diskrecijos (neapibrėžtumo) mažinimas, atskaitingumo didinimas;

            8.2. aiškių sprendimų priėmimo kriterijų dėl Įstaigos turto naudojimo, valdymo ar disponavimo nustatymas;

            8.3. skaidraus Įstaigos biudžeto lėšų paskirstymo ir administravimo (viešumas ir atskaitomybė) užtikrinimas.

            9. Globos namų veiklos situacijos analizė atliekama vadovaujantis strateginio planavimo aplinkos analizės principais ir apima išorinių ir vidinių veiksnių, grėsmių (tikimybių) ir galimybių analizę.

           10. Korupcijos pasireiškimo prielaidos:

           10.1. socialinės: pakantumas korupcijai ir jos toleravimas, visuomeninio pilietiškumo stoka, švietimo ir informavimo stoka;

           10.2. ekonominės: santykinai maži įstaigos darbuotojų atlyginimai, neužtikrinantys oraus pragyvenimo lygio ir skatinantys ieškoti papildomų pajamų, kitokios asmeninės naudos;

           10.3. teisinės prielaidos, kurios apima teisės aktų netobulumą, dažną jų keitimą ir kolizijas, atsakomybės už padarytus pažeidimus nustatymo trūkumą lokaliniuose teisės aktuose;

           10.4. nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nesivadovaujama asmeninės atsakomybės principais (jie nėra reikiamai apibrėžti lokaliniuose teisės aktuose), atskaitomybės stoka, viešumo stoka – nėra viešinami padaryti pažeidimai;

           10.5. visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems darbuotojams.

           11. Įvertinus aukščiau nurodytus veiksnius, Įstaigoje korupcija galima šiose veiklos srityse:

           11.1. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje;

           11.2. socialinių paslaugų teikimo srityje;

           11.4. virtuvės sektoriaus (organizuojant gyventojų maitinimą) srityje;             

           11.5. organizuojant ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras.             

           12. Įstaigai nevykdant veiksmingos ir kryptingos antikorupcinės politikos, korupcijos reiškiniai gali pažeisti Įstaigoje darbinius santykius, dėl ko gali išryškėti tokios pasekmės:

           12.1. gali sumažėti Įstaigai iškeltų uždavinių įgyvendinimo efektyvumas bei visuomenės pasitikėjimas įstaigos veikla;

           12.2. gali pablogėti teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybė;

           12.3. gali atsirasti įtampa darbiniuose santykiuose, kuri mažina pasitikėjimą vadovaujančiu personalu ir motyvaciją siekti maksimaliai gerų darbo rezultatų;

           12.4. gali sumažėti Įstaigos gyventojų pasitikėjimas darbuotojais, o kartu įstaigos prestižas visuomenėje.

           13. Globos namų korupcijos prevencijos programos priemonės yra šios:

           13.1. veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas, analizė ir vertinimas;

           13.2. korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano sudarymas, vykdymo koordinavimas ir kontrolė; 

          14. Korupcijos pasireiškimo Įstaigoje prielaidų analizė, atliekama Įstaigos vadovo, kartu su vyriausiuoju socialiniu darbuotoju ir asmeniu, atsakingu už korupcijos prevenciją ir kontrolę.

          15. Įstaiga, pagal nustatytas savo veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, parengia konkrečias priemones galimoms korupcijos apraiškoms valdyti ir paskiria asmenis, atsakingus už šių priemonių vykdymą.

          16. Įstaigos veiksmų seka, nustatant korupcijos pasireiškimo tikimybę, išdėstyta Programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane.

          17. Antikorupcinės programos įgyvendinimui būtina:

          17.1. užtikrinti skaidrumą vykdant viešuosius pirkimus;

          17.2. užtikrinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų skaidrumą ir kokybės gerinimą per Įstaigos darbuotojų atskaitomybės didinimą ir metinį veiklos užduočių vertinimą; 

          17.3. įgyvendinti neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus (korupcinio pobūdžio) veiksmus principą: taikyti sankcijas, adekvačias padarytai korupcinei veikai;

          17.4. ugdyti antikorupcinę kultūrą Įstaigoje per darbuotojų, gyventojų švietimą; informuoti darbuotojus apie korupcijos prevencijos Įstaigoje programos įgyvendinimą, taip pat organizuoti Įstaigos darbuotojų mokymus korupcijos prevencijos klausimais;

          17.5. priimtus naujus įstaigos darbuotojus įvadinio mokymo metu pasirašytinai supažindint su Įstaigoje vykdoma Korupcijos prevencijos programa; esant poreikiui, jiems pravedami mokymai korupcijos prevencijos klausimais;

          17.6. išaiškinus korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, ypatingą dėmesį skirti bendradarbiavimui su korupcinius nusikaltimus tiriančia valstybės institucija;

          17.7. skelbti Programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą Įstaigos interneto svetainėje;

          17.8. skelbti Įstaigos internetinėje svetainėje vidaus tvarkas reglamentuojančius dokumentus;

          17.9. Informuoti visuomenę apie atskleistus korupcijos atvejus ir piktnaudžiavimą pareigomis.

          18. Svarbiausi teisiniai organizaciniai galimų korupcijos apraiškų Įstaigoje šalinimo būdai:

          18.1. tiksliai apibrėžti, koks Įstaigos darbuotojų elgesys prieštarauja teisės aktams ir laikomas korupcija (turi korupcijos požymių);

          18.2. sukurti efektyvų kontrolės ir reagavimo į korupcijos apraiškas mechanizmą; atsižvelgiant į praktiką nuolat revizuoti ir tobulinti lokalinius teisės aktus (šalinti spragas, kolizijas ir pan.), jų įgyvendinimo procedūras ir priemones;

          18.3. siekiant sėkmingai vykdyti korupcijos prevencijos Programos nuostatas, tikslinga Įstaigoje paskirti asmenį, kuriam pavedama vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę.

           19. Korupcinė situacija vertinama ir šios programos nuostatos bei antikorupcinės veiklos prioritetinės kryptys peržiūrimos ir papildomos kiekvienais metais.

INFORMAVIMAS APIE GALIMĄ KORUPCINĘ VEIKĄ, KORUPCINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMAS

           20. Siekiant veiksmingai ištirti korupcinius teisės pažeidimus, būtina:

           20.1. sudaryti sąlygas įstaigos darbuotojams, gyventojams, kitiems piliečiams, anonimiškai telefonu, internetu ir kitomis ryšio priemonėmis pranešti Įstaigos vadovybei savo įtarimus dėl galimos Įstaigos darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos;

           20.2. skatinti darbuotojus ir kitus asmenis pranešti apie piktnaudžiavimus Įstaigoje, laikantis konfidencialumo sąlygos pranešusio asmens atžvilgiu bei apsaugant jį nuo neteisėto poveikio;

           20.3. visokeriopai ginti visuotinai pripažįstamas Įstaigos gyventojų teises ir laisves, darbuotojų teises bei laisves ir nepažeisti nekaltumo prezumpcijos;

           20.4. gavus informacijos dėl galimų ar korupcinių veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant informuoti Įstaigos direktorių ir Specialiųjų tyrimų tarnybą teisės aktuose nustatyta tvarka;

           20.5. užtikrinti besikreipiančių asmenų skundų/pranešimų nagrinėjimo skaidrumą;

           20.6. Gavus pranešimą dėl galimai korupcinės Įstaigos darbuotojų veikos, nedelsiant pradėti tyrimą, kuris atliekamas per 10 darbo dienų ir apima: tyrimo komisijos iš trijų Įstaigos darbuotojų (pagal kompetenciją, atsižvelgiant į tiriamos veikos specifiką) paskyrimą (skiria direktorius); pažeidėjo pasiaiškinimą; įrodymų surinkimą; informacijos (duomenų) analizę; sprendimo priėmimą ir teikimą Įstaigos vadovui dėl nuobaudos skyrimo (nustačius pažeidimą) už kiekvieną atvejį ar pažeidimą atskirai; sprendimo vykdymo kontrolę (vykdo komisija); pranešėjo informavimą apie tyrimo rezultatus; atvejo paviešinimą Įstaigos internetinėje svetainėje (pažeidimui pasitvirtinus);

          20.7. kasmet analizuoti iš fizinių ir juridinių asmenų gaunamus skundus (prašymus, pareiškimus ir kt.) ir rengti siūlymus dėl lokalinių teisės aktų tobulinimo;

          20.8. nuolat bendradarbiauti su korupcinius nusikaltimus tiriančia valstybės institucija – Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitomis institucijomis, keičiantis turima informacija apie taikomas korupcijos prevencijos priemones ir jų veiksmingumą.

           21. Korupcijos prevencijos Įstaigoje Programa ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymas ir kontrolė  vertinami pagal šiuos rodiklius:

          21.1. įvykdytų Programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano priemonių skaičių;

          21.2. neįvykdytų Programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano priemonių skaičių;

          21.3. programos priemonių plano įgyvendinimą nustatytais terminais;

          21.4. asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, skaičiaus pokytį;

          21.5. ištirtų pažeidimų, susijusių su korupcija, skaičių;

          21.6. oficialių pranešimų apie įtariamus pažeidimus ir ištirtų pažeidimų santykį;

          21.7. anonimiškų ir oficialių pranešimų apie įtariamus pažeidimus santykį;

          22. Programa siekiama sekančių rezultatų:

          22.1. organizuoti kryptingą ir sistemingą korupcijos  prevenciją įstaigoje;

          22.2. sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę;

          22.3. padidinti darbuotojų nepakantumą korupcijai;

          22.4. padidinti globos namų prestižą visuomenėje.

VIII SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

           23. Įstaigos vadovas įsakymu paskiria asmenį, atsakingą už Korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo Įstaigoje priemonių plano parengimą. Korupcijos prevencijos priemonių planas (toliau – Planas) yra neatskiriama šios Programos dalis.

           24. Plane numatomos korupcijos prevencijos priemonės, jų įgyvendinimo terminai bei vykdytojai. Planas teikiamas Įstaigos darbuotojų susirinkimui ir yra tvirtinamas Įstaigos vadovo įsakymu.

           25. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, kylančias įgyvendinant Programą, Įstaiga privalo reguliariai vykdyti numatytų Programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

           26. Įstaiga, atsižvelgdama į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius, ar galinčius turėti įtakos Programos priemonių įgyvendinimui, Programoje ir Plane numatytas priemones gali koreguoti ar pakeisti efektyvesnėmis ar racionalesnėmis, detalizuojant jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus.

           27. Įstaigos korupcijos prevencijos Programoje numatyto proceso organizavimą bei Plane numatytų priemonių įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja asmuo, įstaigos vadovo įgaliotas vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę kartu su įstaigos vyriausiuoju socialiniu darbuotoju.

           28. Už Plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją atsako direktorius ir Programos priemonių plane nurodyti atsakingi asmenys.

           29. Už Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimą atsako įstaigos vadovas.

           30. Kartą per metus (pasibaigus II ketvirčiui, ne vėliau, kaip iki rugsėjo mėnesio 10 dienos) įstaigos darbuotojas, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, pateikia globos namų direktoriui ataskaitą apie korupcijos programos priemonių vykdymą.

            31. Įstaigos vadovas išsamiai išnagrinėja išvadas ir, prireikus, teikia nurodymus atitinkamai koreguoti Programą.

            32. Už šios Programos įgyvendinimą paskirti asmenys, nesilaikantys šioje Programoje nustatytų reikalavimų, atsako pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

            33. Korupcijos prevencijos įgyvendinimo priemonės įstaigoje finansuojamos įstaigos lėšomis. Už korupcijos prevenciją Įstaigoje atsako jos vadovas.

                      KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 ,,Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo” patvirtintu korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl

valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo

tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo”, patvirtintomis Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, Zarasų rajono savivaldybės korupcijos prevencijos tvarkos aprašu, patvirtintu Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-184, Salako socialinės globos namuose buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas.

        Korupcijos pasireiškimo tikimybė analizuota ir vertinta socialinės globos paslaugų teikimo srityje.

        Atsakingas asmuo už korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje: socialinė darbuotoja Laimutė Juodkienė.

       Analizuojamas laikotarpis: 2017 m. III ketvirčio pradžios iki 2018 m. II ketvirčio pabaigos.

       Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas atliktas įvertinant pasirinktos veiklos srities teisinį reglamentavimą, dokumentinės analizės metodu.

        Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas atliktas remiantis Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170, nustatymo rekomendacijose pateiktu klausimynu pritaikant jį analizuojamai veiklos sričiai.

       Analizuojant korupcijos pasireiškimo tikimybę socialinės globos paslaugų teikimo srityje nustatyta šios veiklos srities atitiktis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams:

      1. Padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

       Per analizuojamąjį laikotarpį Globos namų veikloje nebuvo užfiksuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atvejai ar kitų tapataus pobūdžio, tačiau mažiau pavojingų teisės pažeidimų, už kuriuos numatyta administracinė, tarnybinė (drausminė) ar kitokia teisinė atsakomybė, atvejai, todėl nustatyta, kad nepadaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

      2. Pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas.

       Salako socialinės globos namų pagrindinė funkcija yra ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia teikimas. Globos namai(jo atskiri darbuotojai) neturi įgaliojimų vykdyti veiklos, skirtos prižiūrėti, kaip jiems nepavaldūs fiziniai ir(ar) juridiniai asmenys laikosi teisės aktų reikalavimų atitinkamoje valdymo srityje, ar vykdyti kontrolės funkcijas, nesusijusias su įstaigos vidaus administravimu todėl nustatyta, kad veiklos sritis socialinės globos paslaugų teikimas neatitinka kriterijaus ,,Pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas”.

      3. Atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo

       Salako socialinės globos namų veiklą reglamentuoja globos namų nuostatai, patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-180, Globos namų vidaus darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-3. Įstaigos etatų sąrašas ir valdymo schema patvirtinti globos namų direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-54, pareigybių aprašymai - 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-7, Vidaus kontrolės tvarka -2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-11, Globos namų tarybos nuostatai -2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-50.

       Įstaiga teikia licencijuotas stacionarias ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 23 d. įstaigai išdavė 2 licencijas socialinei globai teikti (institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) suaugusiems asmenims su negalia ir institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims).

      Salako socialinės globos namuose apgyvendinami seny 

 vo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, vadovaujantis savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, priimtu sprendimu dėl socialinės globos asmeniui skyrimo globos namuose. Su kiekvienu gyventoju pasirašoma paslaugų teikimo sutartis. Sutartys registruojamos įstaigos sutarčių registre.

      Mokėjimo už socialinę globą dydį nustato savivaldybė, atsižvelgdama į asmens pajamas ir turtą, vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

      Globos namų gyventojams socialinės globos paslaugos teikiamos vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 bei aktualiomis redakcijomis. Įstaigos teikiamų socialinių paslaugų sąrašas patvirtintas globos namų direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V- 51, Asmens paslaugų poreikio vertinimo tvarka - 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V- 52, Individualaus socialinės globos plano sudarymo tvarka - 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V- 55.

      Socialinių paslaugų kokybę reglamentuoja socialinės globos normų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 ,,Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normomis įstaigoje parengti ir patvirtinti socialinės globos paslaugų kokybės procedūriniai dokumentai bei tvarkos.

      Užtikrinant socialinės globos kokybės ir globos normų laikymąsį įstaigoje, teisės aktų nustatyta tvarka pagal įstaigoje parengtą ir patvirtintą tvarką, atliekamas socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimas. Įstaigos veikla vertinama analizuojant gautus kokybinius ir kiekybinius veiklos rezultatus. Atliekama gyventojų apklausa teikiamų paslaugų kokybės, aptarnavimo kultūros, prašymų ir skundų nagrinėjimo klausimais taip pat sudarytos sąlygos globos namų gyventojams ir lankytojams atsiliepimus teikti anonimiškai.

       Globos namų darbuotojai, įgyvendindami suformuluotus uždavinius ir vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi atitinkamais įsakymais bei vidaus ir darbo tvarkos taisyklėmis. Darbuotojų funkcijos, uždaviniai, darbo bei sprendimų priėmimo tvarka ir atsakomybė yra pakankamai išsamiai reglamentuoti darbuotojų darbo sutartyse, pareigybių aprašymuose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse bei įstaigos tvarkų aprašuose..

      4. Veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu

      Globos namų veikla, analizuota sritis nesusijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu.

      5. Daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo.

       Globos namai priima savarankiškus sprendimus, susijusius su socialinių globos paslaigų teikimu kurių nereikia derinti su kitomis valstybės ar savivaldybės įstaigomis. Viešumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas globos namų veikloje, išsamus darbuotojų veiklos reglamentavimas, veiklos kontrolė ir atskaitomybė leidžia priimti skaidrius sprendimus ir išvengti pašalinio poveikio jų priėmimo procese. Išanalizavus globos namų veiklą teisės aktų pažeidimų socialinių globos paslaugų teikimo ir kokybės kontrolės srityje nenustatyta.

      6. Naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

      Analizuojamoje srityje nenaudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

      7. Anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų.

      Veiklos trūkumų nustatyta nebuvo.

      Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba nėra atlikusi korupcijos rizikos analizės

IŠVADA:       

       Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą Salako socialinės globos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. III ketvirčio pradžios iki 2018 m. II ketvirčio pabaigos socialinės globos paslaugų teikimo srityje, galima teigti, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė egzistuoja minimaliai, nes ji kontroliuojama šią veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais. Socialinės globos paslaugų teikimo eiga atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

      1. Siekiant išvengti korupcijos rizikos veiksnių, pasikeitus teisiniam reguliavimui, teisės aktų pasikeitimus laiku peržiūrėti, analizuoti ir jais vadovautis.

      2. Keičiant vidaus teisės aktus, atsižvelgti į korupcijos pasireiškimo tikimybę.

2015-2017 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

                                                                                                                                                                        Salako socialinės globos namų 2018-2019

                                                                                                                                                                        metų korupcijos prevencijos programos